- viaukčioti
- viáukčioti, -ioja, -iojo intr. 1. NdŽ, DŽ1 po truputį tolydžio viauksėti, loti, skalyti: Kad užgelnijau botagu, nubėgo šuo viáukčiodamas Rs. Viáukčioja šuniukas, į mėnesį žiūrėdamas Up. 2. Ldk trumpai ir dažnai mykti, baubčioti: Veršis, šunio išsigandęs, pradėjo viáukčiot Zp. 3. pėpčioti, piepsėti, cypčioti (apie vištas): Ko viaukčioji kaip višta nuo karštų bulvių pipsą gavus Rs. 4. verkšlenti (apie kūdikį): Išvyniojau ir žiūriu – du maži kaip šaukštai vaikeliai viaukčioja rš. 5. Š, NdŽ, DŽ1, Tvr, Dsn, Krtv žiaukčioti (vemiant ar šlykštintis): Žegčiodamas viaukčio[ja] by vemti norėdamas J. Girtas patvory viáukčio[ja] Skr. Dar prieg stali sėdint ėmė viáukčiot, tai išejęs oran prasvėmė Vlk. 6. prk. neaiškiai šnekėti: Sakyk greičiau neviáukčiojusi Krš. \ viaukčioti; paviaukčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.